Tendencijos elektros energijos prekybos sistema

Energetika — m[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Dauguma Lietuvos elektrinių tuo metu priklausė užsienio kapitalui, jose dirbo užsienio inžinieriai, tačiau netrukus buvo susirūpinta savų specialistų rengimu.

Įžanga Nuo m. ES šiuo metu sėkmingai siekia m. Jau padaryta didelė pažanga mažinant energijos vartojimo intensyvumą — tai pasiekti padėjo didesnio energinio efektyvumo pastatai, gaminiai, pramoniniai procesai ir transporto priemonės. Šie pasiekimai juo reikšmingesni dėl to, kad nuo m.

Tendencijos elektros energijos prekybos sistema. EUR-Lex Access to European Union law

Pagrindiniai dabartinės energetikos ir klimato politinės strategijos pasiekimai Sąjunga nusistatė tris tikslinius rodiklius, kuriuos nori pasiekti iki m. Dabartine energetikos ir klimato politika siekiant tų tikslų, padaryta didelė pažanga: · m.

Nuo m.

Akivaizdžiausio poveikio turėjo ekonominė ir finansinė krizė, dėl kurios sumažėjo valstybių narių investavimo pajėgumai. Iškastinio kuro kainos išliko didelės, o tai neigiamai veikia Sąjungos prekybos balansą ir energijos išlaidas. ES naftos ir dujų importo išlaidos sudarė daugiau nei mlrd.

Strategija įgyvendinama šiomis keturiomis strateginėmis kryptimis: 1.

Iš esmės persiskirstė pasaulinės energijos paklausa — didžiausia jos dalis kyla besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse, visų pirma Kinijoje ir Indijoje. Tuo tarpu namų ūkiams ir pramonės subjektams vis didesnį rūpestį kelia didėjančios energijos kainos ir jų skirtumas tarp Sąjungos ir daugelio valstybių, kurios yra Sąjungos prekybos partnerės, visų pirma JAV.

Energijos vidaus rinka išaugo, tačiau iškilo nauja susiskaldymo rizika. ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema ATLPS nepritraukia pakankamai investicijų į mažo anglies dioksido kiekio technologijas, todėl tikėtina, kad atsiras naujų nacionalinių strategijų, kurios pažeis vienodas sąlygas, kurių siekta ta sistema.

Todėl m. Atsižvelgiant į ES ekonomikos gaivinimo planą, mūsų tikslas — veiksmingiau atkurti savo ekonomiką, į šį procesą įtraukiant žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas. Energetikos, klimato ir aplinkos politika bus itin svarbi siekiant užtikrinti, kad gaivinant Europos Sąjungos ekonomiką ir didinant atsparumą būtų siekiama tvaraus ekonomikos augimo. Ši ataskaita parengta atsižvelgiant į atnaujintą ES užmojį, susijusį su Europos žaliuoju kursu. Žaliasis kursas — nauja Europos ekonomikos augimo strategija, kuria siekiama, kad ES taptų teisinga ir klestinčia visuomene, ir derinama politika, kuria siekiama kovoti su klimato kaita, apsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, panaikinti taršą, pereiti prie žiedinės ekonomikos ir užtikrinti, kad vykdant žaliąją pertvarką nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje.

Atsinaujinančiosios energijos technologijos ištobulėjo ir smarkiai sumažėjo jų sąnaudos, tačiau dėl sparčios atsinaujinančių energijos išteklių plėtros kyla naujų problemų energetikos sistemai.

Daugybė energiją naudojančių gaminių dabar yra kur tendencijos elektros energijos prekybos sistema efektyvesni energijos požiūriu, ir vartotojai realiai sutaupo energijos ir lėšų. Taip pat atsiranda vis daugiau įrodymų, patvirtinančių žmogaus poveikio klimato kaitai tikimybę ir būtinybę smarkiai nuolat mažinti išmetamą ŠESD kiekį, kad kuo mažiau pakistų planetos klimatas[2]. Todėl jau laikas svarstyti šiuos pokyčius ir parengti politikos strategiją metams.

EUR-Lex - DC - LT

Kaip teigiama suinteresuotųjų šalių atsiliepimuose į žaliąją knygą[3], būtina toliau eiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, kurioje visiems vartotojams konkurencinėmis sąlygomis būtų siūloma įperkama energija, kuriamos naujos augimo ir užimtumo galimybės, užtikrinamas saugesnis energijos tiekimas ir mažesnė visos Sąjungos priklausomybė nuo importo. Privalu prisiimti plataus užmojo įsipareigojimus dar daugiau sumažinti išmetamą ŠESD kiekį laikantis ekonominio efektyvumo strategijos, aprašytos laikotarpio iki m.

Reikia kuo anksčiau suteikti reguliavimo tikrumą investuojantiems į mažo anglies dioksido kiekio technologijas, taip pat spartinti mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą bei inovacijas ir naujų technologijų tiekimo grandinių plėtojimą bei industrializaciją. Tai turi būti daroma atsižvelgiant į vyraujančias tendencijos elektros energijos prekybos sistema bei politines realijas ir remiantis dabartinės politikos strategijos patirtimi.

Šiomis aplinkybėmis m. Reikia užtikrinti, kad verslo konkurencingumas ir energijos įperkamumas vartotojams būtų esminis aspektas nustatant politikos strategijos tikslus ir jos įgyvendinimo priemones; · energijos tiekimo saugumo gerinimu sukuriant mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir konkurencingos energetikos sistemą, kuri būtų grindžiama tendencijos elektros energijos prekybos sistema veiksmais, integruotomis rinkomis, importo šaltinių įvairinimu, tvaria vietinių energijos šaltinių plėtra, investicijomis į būtiną infrastruktūrą, galutinio energijos suvartojimo mažinimu ir parama moksliniams tyrimams bei inovacijoms; · didesnio tikrumo suteikimu investuotojams jau dabar aiškiai parodant, kaip politikos strategija keisis po m.

Šiame komunikate aptariama būsimos ES energetikos ir klimato politikos strategija ir pradedamos bendros pozicijos, kaip ją sėkmingai įgyvendinti ateityje, paieškos.

Pagrindiniai strategijos elementai Komisijos žaliojoje knygoje prašyta nuomonės apie tinkamiausią m. Didelė dauguma suinteresuotųjų šalių vieningai pritarė, kad reikėtų nustatyti naują išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo tikslinį rodiklį, tačiau nuomonės išsiskyrė dėl jo užmojo[5]. Įvairiai atsakyta ir į klausimą, ar didesnei pažangai iki m. Vis dėlto manoma, kad energetikos sistemos išlaidos iki m. Tačiau pagrindinės išlaidos teks nebe kurui, o didelės pridėtinės vertės turinčiai novatoriškai įrangai, kuri skatins investicijas į novatoriškus gaminius ir paslaugas, darbo vietų kūrimą ir turės teigiamo tendencijos elektros energijos prekybos sistema Sąjungos prekybos balansui.

Kad pramonė ir įmonės galėtų pasinaudoti šiomis galimybėmis, turėtų būti įgyvendinta palanki ekonominė tvarka ir tikslinė pramonės politika, kaip apibrėžta susijusiame komunikate dėl pramonės atgimimo[7].

Patirtis, įgyta įgyvendinant dabartinę m. Poveikio vertinime ar mons investuoja kriptografij ar ja prekiauja, kad pagrindinio išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslinio rodiklio siekimas yra mažiausiai išlaidų reikalaujantis tendencijos elektros energijos prekybos sistema į mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką, kuri savo ruožtu turėtų lemti didesnę atsinaujinančiosios energijos dalį ir didesnį sutaupytos energijos kiekį Sąjungoje.

Atsižvelgdama į dabartinės politikos faktus ir patirtį, Komisija kaip pagrindinį m. Klausimas, kaip iki m.

52014DC0015

Valstybėms narėms suteikta didesnė laisvė bus derinama su tvirta Europos valdymo sistema, kad ES atsinaujinančiosios energijos ir energijos taupymo tikslų įgyvendinimas derėtų su nacionalinių ir Europos išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslinių rodiklių siekimu ir atitiktų platesnius Europos energetikos politikos principus, įskaitant energijos vidaus rinkos veikimą bei tolesnę integraciją ir konkurencingos, saugios bei tvarios energetikos sistemos kūrimą. Svarbu pažymėti, kad valstybių narių įgyvendinamos ir numatytos priemonės, skirtos dabartiniams išmetamo ŠESD kiekio mažinimo įpareigojimams įvykdyti, galios ir po m.

Tam dar reikės pastangų, bet jau matyti, kad pasiūlytas m. Be abejo, padėtį reikės nuolat įvertinti atsižvelgiant į tarptautinį aspektą ir siekiant užtikrinti, kad Sąjunga ir toliau prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos eitų patirdama kuo mažiau išlaidų. Dalis ES lygmens tikslinio rodiklio turi būti įgyvendinta sektoriuose, kuriems taikoma ATLPS, o kita dalis turi būti bendrai pasiekta valstybių narių sektoriuose, kuriems ta sistema netaikoma.

Kreivys apie elektros energijos plėtrą: turime klaikią situaciją – niekur nieko negalima

Bendros pastangos siekiant sektoriams, kuriems netaikoma ATLPS, nustatyto tikslinio rodiklio turi būti tinkamai ir laiku padalytos atskiroms valstybėms narėms.

Analizėje, kuria grindžiamas Komisijos poveikio vertinimas, numatytas ekonomiškai efektyvus pastangų paskirstymas valstybėms fx options finansų treneris. Joje patvirtinta, kad, nors bendros Sąjungos išlaidos sumažės iki minimumo, išlaidos ir investicijos bus santykinai didesnės mažesnes pajamas turinčiose valstybėse narėse, kadangi joms būdingas didesnis taršos anglies dioksidu intensyvumas, mažesnis energijos vartojimo efektyvumas ir mažesni investavimo pajėgumai.

EUR viršyti — m. Todėl Komisija mano, kad pagal m. Kadangi būsimos investicijos yra labai svarbios, reikės ieškoti ir sprendimų, kaip pagerinti finansavimą žr.

Lietuvos energetika

Jei derybų rezultatai leistų Sąjungai užsibrėžti didesnį tikslinį rodiklį, tos papildomos pastangos galėtų būti kompensuotos suteikiant galimybę gauti tarptautinių kreditų. Šis perėjimas neįmanomas, jei nebus smarkiai padidinta atsinaujinančiosios energijos dalis. Kiek Europos Sąjungoje energija gali būti pagaminta iš atsinaujinančių energijos, tiek jie gali padėti sumažinti su energetikos prekėmis susijusios ES prekybos deficitą, taip pat pažeidžiamumą tiekimo sutrikimų ar iškastinio kuro kainų svyravimo atvejais.

Išnaudojant atsinaujinančiosios energijos potencialą gali išaugti inovacinių technologijų sektorius, atsirasti darbo vietų naujuose sektoriuose, sumažėti oro tarša. Sparčiai besiplečiantis atsinaujinančiosios energijos panaudojimas jau kelia problemų, visų pirma elektros energijos sistemai, kurią reikia pritaikyti prie vis mažiau centralizuotos gamybos ir gamybos iš kintančiųjų nekaupiamųjų šaltinių saulės ir vėjo.

Request Rejected

Be to, daugumos atsinaujinančių energijos išteklių plėtojimas skatinamas įgyvendinant nacionalines paramos schemas — taip geriau atsižvelgiama į nacionalinius ir regioninius ypatumus, kita vertus, gali kilti kliūčių rinkos integracijai ir sumažėti ekonominis efektyvumas. Sparčiai besiplečiantis atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas taip pat turi poveikio kitų energetikos išteklių, kurie ir toliau bus svarbiausi ES energetikos sistemoje, konkurencingumui, ir mažina paskatas investuoti į gamybos pajėgumus, kurių prireiks pereinant prie konkurencingesnės, saugesnės ir tvaresnės energetikos sistemos pvz.

Ateityje atsinaujinančiosios energijos privalumai turi būti išnaudojami kiek įmanoma atsižvelgiant į rinkos poreikius.

Todėl Komisija siūlo, kad šis procentinis dydis būtų ES tikslinis rodiklis — tiek ES suvartojamos energijos turėtų būti atsinaujinančioji energija.

Tikslinis rodiklis būtų privalomas ES, bet neprivalomas atskiroms valstybėms narėms, tačiau valstybės narės pačios nusistatytų aiškius įsipareigojimus, atsižvelgdamos į tai, kad turi būti pasiektas bendras ES tikslinis rodiklis, ir į tai, kad jos dar turi pasiekti metams nustatytus tikslinius rodiklius.

Šių naujųjų m. Šis ES tikslinis rodiklis bus tolesnių investicijų į atsinaujinančiąją energiją variklis, o tai reiškia, pvz. Skirtingai nei dabartinėje sistemoje, ES tikslinis rodiklis nebus išskaidytas į nacionalinius tikslinius rodiklius ES teisės aktais, todėl valstybės narės turės daugiau laisvės savo išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslinius rodiklius pasiekti kuo mažesnėmis išlaidomis atsižvelgdamos į savo aplinkybes, energijos rūšių derinį ir atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumus.

Komisija nemano, kad tikslinga nustatyti naujus atsinaujinančiosios energijos ar ŠESD išmetimo intensyvumo tikslinius rodiklius kurui, naudosimam transporto sektoriuje ar kituose subsektoriuose po m. Įvertinus, kaip iki minimumo sumažinti dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo išmetamą ŠESD kiekį, paaiškėjo, kad pirmosios kartos biokuras neturi didelio poveikio mažinant transporto sektoriuje išmetamą anglies dioksido kiekį.

Lietuvos energetika – Vikipedija

Komisija jau pažymėjo, kad, pvz. Norint įveikti transporto sektoriui m.

Plėtojant politiką didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas transporto sistemos efektyvumo gerinimui, elektros energija varomų transporto priemonių tobulinimui ir naudojimui, antrosios ir trečiosios kartos biokurui ir kitam alternatyviam bei tvariam kurui, kurio pasirinkimas grindžiamas visumos ir integracijos principu.

Šis siekis atitinka alternatyviojo kuro strategiją[10], ir į jį turėtų būti atsižvelgta ateityje peržiūrint atitinkamus laikotarpiui po m. Valstybėms narėms suteikus didesnę laisvę, turėtų būti skiriama daugiau pastangų siekiant užbaigti kurti energijos vidaus rinką.

Reikia patobulinti įvairias nacionalines paramos schemas, kad jos labiau derėtų su vidaus rinka,būtų ekonomiškai efektyvesnės ir suteiktų daugiau teisinio tikrumo investuotojams. Pasiekti Europos atsinaujinančiųjų energijos išteklių tikslinį rodiklį padės nauja valdymo sistema, grindžiama nacionaliniais konkurencingos, saugios ir tvarios energetikos planais, parengtais valstybių narių, kaip aprašyta toliau.

Kai kurios valstybės narės metams ir vėlesniam laikotarpiui jau nusistatė plataus užmojo atsinaujinančiųjų energijos išteklių tikslus, kurie padės smarkiai pasistūmėti siekiant ES tikslinio rodiklio. Kiekviena valstybė narė užsibrėš aiškų įsipareigojimą dėl atsinaujinančiosios energijos, nurodydama, kaip jis bus įvykdytas atsižvelgiant į būtinybę laikytis konkurencijos sąlygų ir valstybės pagalbos taisyklių, kad būtų išvengta rinkos iškreipimo ir užtikrintas ekonominis efektyvumas, kaip aprašyta 2.

Tuo pat metu ES ir valstybėms narėms reikės toliau plėtoti politikos strategijas, kad būtų lengviau transformuoti energetikos infrastruktūrą, pastatyti daugiau tarpvalstybinių jungčių, kaupimo pajėgumų ir pažangiųjų tinklų, reikalingų siekiant užtikrinti saugų energijos tiekimą sistemoje, kurioje siūlomi didesni kiekiai atsinaujinančiosios energijos iš kintamųjų nekaupiamųjų šaltinių.

Tai reiškia, kad Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą reikės atidžiai peržiūrėti ir pritaikyti laikotarpiui po m. ES tikslinis rodiklis. Reikės patobulinti ir biomasės politiką, kad kuo efektyviau naudojant biomasės išteklius būtų užtikrintai ir įrodomai sumažintas išmetamas ŠESD kiekis ir būtų sudarytos lygiateisės konkurencinės sąlygos įvairiems biomasės išteklių naudojimo būdams statybų sektoriuje, popieriaus ir plaušienos pramonėje, biocheminių medžiagų ir energijos gamyboje.