Prekybos elektros energija sistema. Document 32019R0943


Ką tai reiškia Lietuvos energetikai? Taip būtų įgyvendintos Antiastravinio įstatymo nuostatos ir išvengiama tolimesnės Astravo atominėje elektrinėje AE finansavimo Lietuvos vartotojų pinigais. Susiję straipsniai Mirė ilgametis Lietuvos elektrinės direktorius Pranas Noreika 4 Vienu svarbiausiu savo, kaip energetikos ministro, uždaviniu laikau Antiastravinio įstatymo įgyvendinimą visa apimtimi. Svarbi gairė, žyminti šioje srityje tam tikro tarpsnio pabaigą, įtvirtinta rugsėjo 15 d.

prekybos elektros energija sistema

Fizinis rautas iš šios šalies į Lietuva galės būti ne didesnis, nei reikalingas patikimam tinklo veikimui užtikrinti. Iš karto noriu pažymėti, kad, šių metų pavasarį Lietuvai ėmusis veiksmų, į mūsų elektros rinką baltarusiškos kilmės elektra nebepatenka.

Tai reiškia, kad šiuo metu mūsų vartotojų už elektrą sumokėtais pinigais Astravo AE veikla nėra finansuojama. Tačiau ši padėtis nėra tvari, nes tarp Baltijos šalių nėra jokio susitarimo dėl elektros iš trečiųjų šalių Rusijos pirkimo taisyklių. Dėl jų deramasi jau daugiau kaip pusantrų metų, bet jokios apčiuopiamos pažangos kol kas nematyti.

Kas yra VIAP?

Dėl to negalime būti tikri, kad Latvijos biržoje po prekybos rusiška elektra priedanga nebus atnaujinti Baltarusijoje gaminamos elektros pardavimai, ką stebėjome šių metų pradžioje.

Tam ir buvo reikalingos šiandien pradėtos taikyti taisyklės, kurios neleistų elektros prekybai panaudoti tų perdavimo linijų, jungiančių mūsų elektros energetikos sistemą su Prekybos elektros energija sistema elektros tinklais. Tikimės, kad ši ir kitos priemonės Astravo AE elektros patekimo į Lietuvos elektros rinką klausimą artimiausiu metu padės galutinai išspręsti. Taigi apie visą tai smulkiau ir iš eilės. Nesusitaikėme su įstatymo pažeidinėjimu Kai po Seimo rinkimų praėjusių metų gruodžio mėnesį gavome įgaliojimus perimti vadovavimą Energetikos ministerijai, patekome į labai dviprasmišką padėtį.

Viena vertus, ankstesnė ministerijos vadovybė buvo suderėjusi su Baltijos šalių kaimynais bei Europos Komisija dėl naujų prekybos su trečiosiomis šalimis principų.

Jais vadovaujantis latviai ir estai buvo parengę ir patvirtinę naujas prekybos taisykles metodiką ir jas ėmė naudoti prekyboje su Rusija pernai lapkritį, kai pradėjo veikti Astravo AE. Kita vertus, tų prekybos taisyklių nebuvo patvirtinusi Lietuvos energetikos reguliavimo taryba VERT, o prekybos principams po svarstymų nebuvo pritarusi nei Vyriausybė, nei Prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba.

Seimo Europos reikalų komitete, kuriame tuomet dirbau, tokiai įvykių eigai buvo nepritarta. Laikėmės požiūrio, kad principai, dėl kurių buvo deramasi, pažeidžia Lietuvoje galiojantį Antiastravinį įstatymą, nes neužtikrino, kad į Lietuvos elektros rinką bei energetikos sistemą nepatektų Astravo AE pagaminta elektra.

prekybos elektros energija sistema

Negalėjo ir negali būti taikomos ir Latvijoje bei Estijoje, nes tai turėtų būti bendros visoms Baltijos šalims taisyklės, kurios įsigaliotų tik patvirtinus visų trijų valstybių energetikos rinkų reguliavimo institucijoms. Jau po Naujųjų metų ministerijoje teisiškai išaiškinome, kad Lietuvoje toliau galioja metais patvirtinta prekybos su trečiosiomis šalimis metodika, kurios laikėmės iki šios dienos.

Lietuvos energetika

Tuo Lietuvoje baigėme teisinio neapibrėžtumo laikotarpį. Tačiau išliko nesutarimai su Latvija ir Estija, kurios prekyboje su Rusija vienašališkai taikė jų pasitvirtintas naujas taisykles. Būtent visiems priimtino trišalio sprendimo prekybai su Rusija paieškai ir skyrėme pirmąjį šių metų pusmetį. Nesutarimus keliantis energijos srautų dalijimosi koeficientas Derantis su Baltijos kaimynais dėl prekybos su Rusija, svarbiausia nesutarimo vieta visą laiką buvo ir liko klausimas, kaip suderinti Lietuvos reikalavimą laikytis Antiastravinio įstatymo nuostatų, politinį Baltijos valstybių įsipareigojimą neprekiauti nesaugia baltarusiška elektra bei Latvijos ir Estijos norą išlaikyti galimybes importuoti iš trečiųjų šalių pakankamai didelius elektros energijos kiekius.

Svarbi šiuo atveju yra ta aplinkybė, kad Latvija, per kurią šiuo metu prekiaujama su Rusija, su pastarąja turi vienintelę elektros perdavimo liniją. Dėl to didelė dalis Rygoje su Rusija suprekiauto elektros kiekio Baltijos šalis pasiekia per Baltarusijos — Lietuvos jungtis. Tuo tarpu Antiastravinis įstatymas kaip tik ir neleidžia, kad į Lietuvos elektros rinką patektų elektra iš Baltarusijos. Taigi Lietuva negali sutikti, kad Baltijos šalių prekybos taisyklėse būtų įtvirtinta tokia įstatymą pažeidžianti galimybė.

Ankstesnė ministerijos vadovybė buvo nusprendusi šį klausimą spręsti vadinamojo energijos srautų pasidalijimo tarp Šiaurinės Estija, Latvija ir pietinės Lietuva BRELL žiedo atšakų koeficiento pagalba.

Tada skaičiuojami bendri Baltijos šalių pralaidumai prekybai su trečiosiomis šalimis prekyba su Karaliaučiaus sritimi nėra vertinama ir po to atmetama ta srauto dalis, kuri ateina į Lietuvą iš Baltarusijos.

Aritmetiškai per Baltarusiją Lietuvą pasiekiantis energijos srautas eliminuojamas visą Baltijos valstybes iš trečiųjų šalių pasiekiantį energijos srautą dauginant iš koeficiento, kuris parodo, kuri srauto dalis mus pasiekia per Šiaurinį pjūvį. Įprastai per šį pjūvį ateina maždaug trečdalis elektros srauto, o likę du trečdaliai -- per Lietuvos — Baltarusijos jungtis. Jau vien tokio sprendimo būdo pasirinkimas kelia klausimų dėl jo atitikimo Antiastraviniam įstatymui, bet akivaizdžiai didžiausia bėda yra dėl paties koeficiento dydžio.

Atsižvelgiant į daugiamečius elektros srautus, jo vertė turėtų būti apie 0,3, tuo tarpu ankstesnės ministerijos vadovybės kažkodėl buvo susitarta dėl 0, Tai reiškia paties principo pamynimą, dvigubai didesnę prekybą su Prekybos elektros energija sistema ir dvigubai didesnį srautą į Lietuvą prekybininkų klubas Baltarusijos.

prekybos elektros energija sistema

Tai taip pat buvo svarbiausia priežastis, dėl ko ankstesnio metodikos projekto VERT nepatvirtino. Prasidėjus bandomajai-komercinei Astravo AE veiklai, elektros srautai iš Baltarusijos į Lietuvą ėmė gerokai viršyti ankstesnių, metų importo iš trečiųjų šalių apimtis. Tai prekybos elektros energija sistema gerokai daugiau nei pusę Lietuvoje suvartojamos elektros energijos.

Būtų ne tik nesilaikoma Antiastravinio įstatymo, bet kiltų grėsmė nacionalinių generavimo pajėgumų galimybei išlikti rinkos sąlygomis, atsinaujinančios energetikos plėtros planų įgyvendinimui.

Srautų analizė parodė, kad pakankamai didelės dalies elektros srauto, kuris tuo metu atėjo į Lietuvą, kilmė buvo baltarusiška.

Energetika

Tai buvo ne tik tranzitinis srautas iš Rusijos, kaip buvo bandoma teigti. Baltarusišką kilmę akivaizdžiai rodė valandiniai srautų duomenys. Matėme, kad Baltijos šalių kryptimi tiesioginis srautas į Estiją, Latviją ir tranzitas per Baltarusiją į Lietuvą iš Rusijos tekėjo mažesnis srautas nei vadinamosios rusiškos elektros tą valandą buvo parduodama NPS Latvijos biržoje.

Trūkstamą elektros energijos kiekį pridėdavo Baltarusija, kuris Lietuvą pasiekdavo kartu su Rusijoje pagaminta elektra. Kas patikimiau — rusiški kilmės sertifikatai ar apskaitos prietaisų parodymai? Konstatavę, kad Latvijos ir Estijos taikomos elektros prekybos su trečiosiomis šalimis taisyklės pažeidžia Lietuvos įstatymus, iš karto formaliai ir neformaliai kreipėmės į latvių ir estų kolegas. Jiems pateikėme duomenis apie esamus baltarusiškos prekybos elektros energija sistema srautus regione, pabrėžėme, kad prekiaudami su Rusija pagal jų vienašales taisykles, jie neturėtų remtis Lietuvos energetine infrastruktūra.

Kaip prekybos elektros energija sistema sprendimą jiems pateikėme naujas prekybos su trečiosiomis šalimis taisykles metodiką ir prašėme apie tai kalbėtis.

Mūsų pasiūlytas metodikos esminis principas rėmėsi Antiastravinio įstatymo nuostatomis — metodikoje iš pralaidumų skaičiavimų turi būti eliminuojama Lietuvos — Baltarusijos jungčių infrastruktūra. Tai nesuvaržo Latvijos ir Estijos intereso importuoti elektrą iš Rusijos jų turimais pralaidumais. Nuo šių metų ankstyvo pavasario įvairiais lygmenimis vyko dažni pokalbiai su Latvija ir Estija. Tenka pripažinti, kad šių pokalbių progresas buvo menkas, derybos kartais atrodydavo kaip laiko vilkinimas.

Atskirai virtualiai vyko ir keli pokalbiai tarp ministrų. Prekybos elektros energija sistema metu kolegoms išsamiai pristatydavome esamą aukščiau minėtą srautų analizę ir faktą, kad esama padėtis pažeidžia Lietuvos įstatymus.

Kolegos dažniausiai atsakydavo vis tą patį — kad Baltijos šalys perka rusišką, o ne baltarusišką elektrą. Nepaisant jiems pateiktos akivaizdžiai baltarusišką elektros energijos kilmę patvirtinančios analizės, kaimynų perdavimo prekybos elektros energija sistema operatoriai toliau teigė, kad Latvija perka rusišką elektrą, o jos kilmę liudija jiems pateikiami kilmės sertifikatai.

Liepos pradžioje įvykus susitikimui su Latvijos ministru, atsakingu už energetiką, galutinai paaiškėjo, kad nesutampa Lietuvos ir Latvijos matymas, kaip techniškai turi būti įgyvendintas politinis sprendimas dėl Astravo AE elektros nepirkimo.

Document 32019R0943

Birželio pradžioje pasirodė ženklų, kad derybos gali pajudėti iš aklavietės. BEMIP susitikime Latvija ir Estija atsitraukė nuo jų metodikoje užfiksuoto 0,62 ir pasiūlė, kad koeficiento dydis būtų 0, Lietuva išsakė poziciją, patvirtintą Vyriausybės mandatu, kad toks koeficientas neatspindi realaus fizinių srautų pasidalijimo ir iš pralaidumų skaičiavimo neeliminuoja iš Baltarusijos į Lietuvą atitekančių srautų.

Latvių ir estų kolegos nesutiko toliau derėtis dėl mūsų pasiūlytų pralaidumų ir srautų skaičiavimo taisyklių.

Tuo tarpu Estijos į Europos Komisiją deleguota komisarė taip pat tvirtino neturinti žinių apie tai, kad baltarusiškos kilmės elektra patenka į Baltijos šalis, nors Lietuva nuolat ir detaliai informuodavo komisiją apie esamą padėtį. Dabartinė estų ir latvių taikoma tvarka bei siūlyti kosmetiniai pakeitimai to užtikrinti negali — tai aiškiai matėme metų pradžioje — todėl ji mums nėra priimtina. Tuo tarpu estai ir latviai mano, kad dabartinis reguliavimas yra tinkamas.

Mūsų pateikiamų įrodymų dėl baltarusiškos elektros patekimo į Baltijos šalis jie nepaneigia, bet ir nepriima.

Vietoj to reikalaujama, kad užmerkę akis patvirtintume kiek pagerintą jų taikomą tvarką ir savo rankomis įteisintume Antiastravinio įstatymo pažeidimą. Girdime gandus, kad jei nenusileisime, gali būti stabdomas svarbių sinchronizavimo projektų finansavimas. Tokie gandai buvo chaoso prekybos sistema ea dar pernai, derantis dar ankstesnei Vyriausybei, užuominų apie tai galima rasti ir žiniasklaidoje.

prekybos elektros energija sistema

Įdomiausia, kad spaudimas patvirtinti sprendimus, kurie neužkerta kelio baltarusiškai elektrai, grindžiamas dar ir argumentu, esą iš Rusijos susilaukiama grasinimų, kad jei nebus prekybos, bus atjungiamos linijos no trade — no lines. Čia susiduriame su dar viena logine keistenybe.

Jei bijomasi linijų atjungimo ir galimo energetikos sistemos užgesimo, tai, mūsų požiūriu, kaip tik turėtume spartinti sinchronizavimo projektų įgyvendinimą, o ne atidėlioti Baltijos šalių elektros energijos sistemos nepriklausomo veikimo bandymą.

Sunku paaiškinti, kodėl Latvijos energetikai rodo tokį didelį interesą palaikyti kuo didesnius pralaidumus prekybai su Rusija.

Kritikai sako, kad vidaus ginčai dėl prekybos elektra gali pakenkti Lietuvos reputacijai

Pagal jų paskutinį siūlymą per metus Baltijos šalis per šią jungtį galėtų patekti virš 6 TWh elektros energijos. Juk tam, kad importo kiekis prilygtų praėjusių metų lygiui, užtektų dvigubai mažesnio pralaidumo, ką mes ir siūlome.

  • Kadangi tą reglamentą reikia keisti dar kartą, dėl aiškumo jis turėtų būti išdėstytas nauja redakcija; 2 energetikos sąjunga siekia, kad energija galutiniams vartotojams — namų ūkiams ir verslo subjektams — būtų tiekiama saugiai, patikimai, tvariai ir konkurencingai ir būtų įperkama.
  • Kritikai sako, kad vidaus ginčai dėl prekybos elektra gali pakenkti Lietuvos reputacijai - LRT
  • Binarinių opcionų prekybininkas malaizija
  • Galimybių laimėjimo strategijos
  • Žaisti futbolo prekybos strategijas
  • Energetika. senauto.lt

Kita vertus, jei Latvija išties yra susirūpinusi dėl galimo elektros stygiaus, ji iš Rusijos turėtų būti perkama dieną, kai jos labiausiai trūksta, o pasiūlos iš ES šalių kaina didžiausia. Tuo tarpu didžiausi pralaidumai rusiškai elektrai suteikiami naktį, tada matome ir didžiausius fizinius elektros srautus.

Nors tada elektros poreikis mažiausias, jos kaina žemiausia, Latvijai ji nereikalinga, tad teka tiesiai į mūsų Kruonio HAE. Taigi Latvijos energetikos sistemai ji nėra reikalinga, tačiau tokiu būdu faktiškai yra užtikrinama būtina apkrova branduolinėms jėgainėms, esančioms Rusijoje ir Baltarusijoje.

Elektros energijos tiekimo paslaugos

Supratimą ir sprendimą radome Ukrainoje Pasinaudodami energijos srautų analize, iš Ukrainos gaunamais importo — eksporto duomenimis bei Baltarusijos elektros energetikos sistemos balanso skaičiais nustatėme, kad dalį Rygos biržoje parduodamos elektros Rusija siunčia į Ukrainą, bet kasyba ir prekyba kriptovaliuta gautą energiją Ukraina sumoka ne Rusijai Ukraina draudžia elektros prekybą su Rusijao Baltarusijai, nors energijos srauto iš šios šalies nėra.

Tačiau yra baltarusiškos kilmės elektros energijos srautas į Lietuvą, už kurį Lietuva Baltarusijai tiesiogiai nemoka.

prekybos elektros energija sistema

Išeina, kad galų gale, nepaisant draudimų, Lietuva už pagamintą elektrą netiesiogiai sumoka Baltarusijai, o Ukraina — Rusijai. Supratus šią gudrybę nedelsdami nuvykome į Ukrainą, kur įvyko susitikimas su tuometiniu Energetikos ministru.